In the night air

 Čia yra mano grupiokai (lygiai pusė jų). Tai žmonės, kuriuos per labai trumpą laiką pamilau ir priėmiau kaip šeimą, o jie taip pat priėmė mane. Niekaip negaliu jais atsidžiaugti, viskas skamba per daug neįtikinamai,kad būtų tiesa, bet, matyt, kartais gyvenime gali tikrai pasisekt.
Šį praėjusį penktadienį po paskaitų visi kartu Vilniuje įsėdom į senolį autobusiuką ir išdardėjom į Panevėžį. Viskas vėl įvyko visiškai spontaniškai, bet neįtikėtinai smagiai. Senasis autobusas tris valandas mus pakratęs atidavė Panevėžio stočiai, kurioje su pasitikimo plakatu mūsų laukė vietinės grupiokės. Kai pasijuokėm išplakato, mum aprodė visą miestuką, kuris pasirodė labai jaukus, ir patraukėm link grupės draugės namų, kuriuose ir dūkom visą naktį. Buvom visą vakarą susiplanavę - ką, kur, kaip ir kada veiksim, bet gyvenimas visuomet stebina - išmušė skaitiklius ir visame dideliame name dingo elektra. Iš pradžių visi kiek išsigando, bet tai pasirodė esąs geriausias vakaro įvykis. Mes prisidegėm tuntus žvakių, kieme krosnyje išsikepėm šašlykų, kad turėtumėm muzikos, skambinom pianinu ir žaidėm įvairius žaidimus. Prisijuokiau tiek, kad net pilvo presą suskaudo, tikrai viskas gavos šimtą kartų geriau nei net planavom. Ir dar kartą man buvo įrodyta, kad su mano grupiokais nuobodu būti negali. Daugiau tokių naktų!

Patenkinti veidai ryte

Mūsų sotūs sotūs pusryčiai

Pagaliau gavom išnaudoti nuostabų vasarišką orą

Vakarienė žvakių šviesoje