Summer, when will you come back?

Šis nesibaigiantis šaltis jau atsibodo. Nors ši žiema tikrai graži ir balta - tokia, apie kokias visuomet svajoju, man jos jau gana. Tikriausiai žmogaus prigimtis yra visuomet norėti to, ko šią akimirką negali turėti. Todėl ir aš nesu išimtis: vienintėlis dalykas, apie kurį dabar galiu galvoti, yra vasaaara. Taip norėčiau vėl jausti šiltą vėją pučiantį man į veidą, ištiesti kojas ir žiūrėti į nerūpestingai einantį gyvenimą. Nors dabar yra pats žiemos sesijos įkarštis, be perstojo žiūri į praėjusios vasaros nuotraukas ir kitus likusius prisiminimus. Vasara yra kažkas nepaprasto, mano galvoje tai žodžio "laisvė" sinonimas. Jau dabar įsivaizduoju, kaip gulėsiu naktį ant kvepiančios žolės pas močiute sode ir žiūrėsiu į žvaigžes (aš žiema taip pasiilgstu žvaigždių, nes juk visuomet apsiniaukę), kaip su draugais vėl linksminsimės festivaliuose, kurių man niekada nėra gana, kaip su drauge gulėsime prie jūros, įkišusios pirštus į smėlį ir garsiai skaitysim juokingus straipsnius žurnaluose. Laukiu galėjimo būnant namie tiesiog atsistoti ir išeiti taip,kaip stovi, be jokių apsimuturiavimų šalikais, kepurėm ir paltais. Laukiu to nuostabaus jausmo,kai kažkur keliauji ir tik išvažiavus iš miesto prieš tave atsiveria atviras kelias ir priekyje matai tik milijoną galimybių ir nuotykių. Noriu matyti kiekvieną saulėlydį ir vėliau sulaukti visų saulėtekių. Noriu nuosavo sodo braškių. Noriu vėjo plaukuose. Noriu vasaros.

Mano praeitos vasaros prisiminimai